Vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis)

Vaistinis bijūnas (lot. Paeonia officinalis) - tai istorinis, vienuolynų sodų augalas, vertinamas tiek dėl grožio, tiek dėl gydomųjų savybių. Jis pražysta anksčiau už populiariuosius puikiuosius bijūnus - dažniausiai gegužės mėnesį, pasipuošdamas ryškiais, dažniausiai tamsiai raudonais (bordo) žiedais. Veislė 'Rubra Plena' pasižymi įspūdingais pilnaviduriais žiedais, kurie atrodo lyg senovinės rožės. Augalas formuoja kompaktišką, žemesnį kerą su tamsiai žaliais, giliai karpytais lapais, kurie išlieka dekoratyvūs iki pat šalnų. Nors augalas naudojamas liaudies medicinoje, visos jo dalys yra silpnai nuodingos, todėl savarankiškai gydytis nerekomenduojama.

Sodinama šakniagumbiais rudenį (rugpjūčio pabaigoje – spalį). Svarbu sodinti sekliai - pumpurai ("akutės") turi būti uždengti ne daugiau kaip 3–5 cm žemės sluoksniu.

Nemėgsta persodinimo ir vienoje vietoje gali augti dešimtmečius. Persodinama tik ramybės periodu, vasaros pabaigoje.

Tręšiama pavasarį kompleksinėmis trąšomis, o po žydėjimo – kalio ir fosforo trąšomis, kad susiformuotų stiprūs pumpurai kitiems metams.

Vėlai rudenį, po pirmųjų stiprių šalnų, visa antžeminė dalis nupjaunama iki pat žemės. Pavasarį išpjaunami tik pažeisti stiebai.

Yra visiškai atsparus šalčiui ir puikiai žiemoja be dengimo.

Mėgsta drėgmę, ypač pavasarį ir kraunant žiedus. Vasarą, po žydėjimo, laistoma saikingiau, neleidžiant dirvai visiškai išdžiūti.

Dauginama dalijant kerą rudenį. Sėklomis dauginasi lengvai, bet sėjinukai pražysta tik po 4–5 metų.

Gali sirgti kekeriniu puviniu (Botrytis), ypač lietingą pavasarį.

Galima įsigyti medelynuose, dažniausiai parduodama pilnavidurė forma 'Rubra Plena'.

Tai ilgaamžiškumo simbolis, dažnai randamas senose sodybose.