Šis augalas yra tikras pavėsingų sodų išsigelbėjimas. Blakėžudė (Cimicifuga) atneša šviesos ir ryškių vertikalių linijų ten, kur dauguma kitų daugiamečių augalų tiesiog skursta. Aristokratė. Taip ją pelnytai vadina kraštovaizdžio architektai. Nors senovinis lietuviškas pavadinimas skamba gana atšiauriai ir asocijuojasi su kenkėjų naikinimu, šio augalo vizualinis grožis sode atperka viską.

Kada sodinti ir kokios sąlygos garantuoja sėkmę

Sodinimo darbus geriausia planuoti ankstyvą pavasarį arba rudens pradžioje. Tai drėgnų miškų augalas. Būtent miško paklotės sąlygas privalu atkurti savo sode norint džiaugtis sveikais kerais. Parinkite vietą, kurią saulė apšviečia tik anksti ryte arba vėlai vakare. Vidurdienio kaitra šiam augalui yra pražūtinga. Žemė privalo būti giliai įdirbta, praturtinta lapuočių kompostu ir gebanti nuolat išlaikyti drėgmę, bet jokiu būdu ne telkšanti vandenyje.

KriterijusOptimalios sąlygosPasekmės nesilaikant
ApšvietimasDalinis pavėsis arba retas medžių šešėlisStiprūs lapų nudegimai ir skurdus žydėjimas
DirvožemisRūgštoka, humusinga ir puri žemėLėtas augimas ir silpna šaknų sistema
DrėgmėNuolat lengvai drėgnas substratasGreitas lapų džiūvimas ir žiedpumpurių numetimas

Kekinė blakėžudė (Cimicifuga racemosa) - grakščioji sodo karalienė

Tarp daugybės gentyje esančių rūšių būtent kekinė blakėžudė, dažnai vadinama juodžole, sulaukia didžiausio sodininkų dėmesio. Jos stiebai su žiedynais gali drąsiai viršyti dviejų metrų aukštį. Vasaros antroje pusėje jie pasipuošia ilgomis, pūkuotomis ir akinančiai baltomis žiedynų žvakėmis. Kvapni. Jos aromatas yra labai specifiškas ir toli sklindantis. Vienus jis žavi, kitiems primena vaistus, tačiau būtent šis kvapas gamtoje natūraliai atbaido kenkėjus. Sode ji sukuria nepakartojamą vertikalų akcentą ir ypač įspūdingai atrodo tamsiame spygliuočių ar visžalių krūmų fone.

Blakėžudės (Cimicifuga) auginimas, nauda, kekinės blakėžudės

Praktinė ir medicininė augalo nauda

Ši gentis pasižymi ne tik vizualine estetika, bet ir ilgaamže praktine nauda. Kekinė blakėžudė šimtmečius buvo naudojama Šiaurės Amerikos vietinių gyventojų tradicinėje medicinoje. Jos šakniastiebiai kaupia vertingas fitomedžiagas. Šiandien vaistinėse gausu sertifikuotų preparatų su juodžolės ekstraktu, kurie moksliškai patvirtinti kaip palengvinantys moterų savijautą menopauzės laikotarpiu. Sode augalas atlieka ir sanitarinę funkciją - eteriniai aliejai natūraliai atbaido dalį nepageidaujamų vabzdžių, tačiau patys žiedai magiškai traukia bites bei drugelius.

Auginimo pliusai ir minusai

Prieš apgyvendinant šią milžinę savo sode, verta susipažinti su jos išskirtiniu charakteriu ir poreikiais.

  • Privalumai - absoliutus ilgaamžiškumas, atsparumas ligoms ir kenkėjams, nepakartojama vertikali architektūra pavėsingose vietose, stambūs ir dekoratyvūs lapai.
  • Trūkumai - lėtas prigijimas po pasodinimo, visiškas nepakantumas sausrai, jautrumas vėlyvoms pavasarinėms šalnoms sprogstant pumpurams.

Kasdienė priežiūra ir paruošimas žiemai

Tai itin pastovus augalas, vienoje vietoje galintis netrukdomai augti dešimtmečius. Persodinimo ji labai nemėgsta. Svarbiausias jūsų darbas vasaros metu yra laistymas sausrų periodais bei dirvos mulčiavimas. Šaltis. Lietuvos žiemų ši rūšis visiškai nebijo. Suaugę augalai žiemoja be jokio papildomo dengimo. Pasibaigus vegetacijai ir atėjus vėlyvam rudeniui, nudžiūvusius stiebus galima drąsiai nupjauti iki pat žemės. Jaunučių sodinukų šaknis pirmaisiais metais visgi naudinga pamulčiuoti durpėmis arba sausais lapais.

SezonasRekomenduojami darbaiTikslas ir nauda
PavasarisKomposto paskleidimas aplink kerąSuteikia maistinių medžiagų startui ir išlaiko drėgmę
VasaraReguliarus ir gilus laistymas be vandens užsistovėjimoUžtikrina tvirtų žiedynkočių formavimąsi
RuduoAntžeminės dalies pašalinimas po pirmųjų šalnųPalaiko sodo estetiką ir paruošia šaknis ramybei

DUK

Net ir turint idealias sąlygas, augintojams kyla specifinių klausimų. Žemiau pateikiami atsakymai, kurie padės geriau suprasti šį unikalų augalą.

Kodėl ruduoja ir džiūsta lapų kraštai?

Tai pats aiškiausias drėgmės trūkumo arba tiesioginių saulės spindulių nudegimo požymis. Blakėžudės lapai yra platūs ir greitai išgarina vandenį. Jei augalas pasodintas atokaitoje, net ir nuolatinis laistymas neapsaugos nuo lapų kraštų apdegimo. Vienintelė išeitis yra perkelti augalą į pavėsingesnę vietą kitą pavasarį.

Kada sulauksiu pirmojo žydėjimo po pasodinimo?

Kantrybė. Tai svarbiausia savybė auginant šį krūmą. Blakėžudės išsiskiria itin lėtu įsitvirtinimu naujoje vietoje. Po pasodinimo augalas gali vienus ar net dvejus metus auginti tik šaknų sistemą ir bazinę lapų skrotelę. Pilnaverčio, dviejų metrų aukštį siekiančio žydėjimo dažniausiai tenka laukti trečius ar ketvirtus metus.

Ar aukštiems stiebams reikalingos atramos?

Natūraliomis, nuo vėjų apsaugotomis sąlygomis stiebai yra itin tvirti, lankstūs ir patys išlaiko masyvius žiedynus. Tačiau jei sodinsite labiau atvirame sklype, kur formuojasi stiprūs skersvėjai, nepastebimas kuoliukas pravers. Jį geriausia įstatyti dar pavasarį, kad augdamas krūmas natūraliai jį paslėptų savo lapija.