Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis)

Triskiautė žibuoklė (lot. Hepatica nobilis) – tai viena mylimiausių ankstyvojo pavasario gėlių, simbolizuojanti gamtos atbudimą. Ji natūraliai auga lapuočių miškuose, kur pavasarį, dar nespėjus sulapoti medžiams, nukloja žemę ryškiai mėlynais (rečiau baltais ar rožiniais) žiedų kilimais. Augalas pasižymi išskirtiniais, odiškais, triskiaučiais lapais, kurie dažnai išlieka žali po sniegu visą žiemą, o apatinė jų pusė būna violetinio atspalvio. Žibuoklė mėgsta kalkingą, humusingą miško dirvą ir pavėsį, todėl sode geriausiai jaučiasi po medžiais ar krūmais. Nors augalas naudojamas liaudies medicinoje, šviežia žolė yra silpnai nuodinga, todėl ją naudoti reikia atsargiai.

Sodinama arba persodinama ramybės periodu, dažniausiai vasaros pabaigoje arba rudenį. Svarbu, kad dirva būtų praturtinta lapų kompostu.

Nemėgsta dažno persodinimo. Persodinama tik tada, kai kereliai labai sutankėja.

Tręšti nebūtina, geriausia trąša – natūraliai nukritę ir supuvę medžių lapai (mulčias).

Anksti pavasarį, prieš pasirodant pumpurams, galima atsargiai nukirpti senus, peržiemojusius ir parudavusius lapus, kad žiedai geriau matytųsi.

Yra visiškai atspari šalčiui.

Mėgsta drėgmę pavasarį. Vasarą, medžiams sulapojus, pakenčia sausesnę dirvą.

Dauginama dalijant kerą arba sėklomis (jas platina skruzdėlės).

Gali sirgti rūdimis ar grybelinėmis lapų dėmėtligėmis.

Galima įsigyti specializuotuose daugiamečių gėlių medelynuose (yra pilnavidurių veislių).

Tai saugomas augalas – kasti miške draudžiama, nebent savo nuosavoje žemėje.