Trešnių bakterinis vėžys, pavojingos ligos atpažinimas

Sodininkams dažnai nerimą kelia ant medžių atsiradę vizualūs pakitimai, pavyzdžiui: kietos tamsios dėmės ar neįprastos išskyros ant kamieno bei šakų. Viena iš itin destruktyvių ligų yra bakterinis vėžys, kurį sukelia Pseudomonas cerasi bakterijos. Nors liaudyje šie dariniai kartais pavadinami juodais gumbais, mokslinėje sodo priežiūros literatūroje šios ligos požymiai identifikuojami kur kas detaliau.

Pakitimai ant trešnės žievės ir šakų

Atidžiai apžiūrėjus sergančius medžius, galima pastebėti akivaizdžius žievės pažeidimus: susidaro rudos spalvos įdubusios dėmės, kurios pasižymi aiškiai atsiribojančia, kieta briauna. Kai pažeistose vietose atsiveria medžio žievė, iš vidaus pradeda sunktis glitus skystis - tai yra pačių bakterijų gaminamas eksudatas. Ligos apnikti jauni ūgliai nustoja normaliai augti, jie deformuojasi, ilgainiui paruduoja ir visiškai nudžiūva. Pati augalo žievė taip pat smarkiai sutrūkinėja ir pradeda luptis.

Vidiniai trešnės pažeidimai ir plitimo keliai

Ši infekcija yra labai klastinga dėl savo vidinio plitimo mechanizmo: bakterijos keliauja augalo vandens indais, judėdamos iš viršūninių vaismedžio dalių tiesiai į žemutines. Jeigu perpjautumėte užsikrėtusį ūglį, pjūvio vietoje išvystumėte patamsėjusius ir pažeistus vandens indus.

Sužinokite, kaip taisyklingai formuoti trešnių vainiką. Skaitykite apie žemaūgių vaismedžių genėjimą pavasarį, šakų lankstymą ir apsaugą nuo ligų: Trešnių genėjimas pavasarį

Poveikis lapams, žiedams ir vaisiams

Bakterinis vėžys ardo ne tik medieną: ligoti pumpurai, besivystantys ūgliai ir net žiedai tiesiog pajuoduoja. Vaismedžio lapai tampa skylėti, greitai nudžiūva, tačiau nenukrenta ir lieka kaboti ant šakelių. Svarbu paminėti vieną specifiką: patys trešnių vaisiai nebūna pažeisti ir vizualiai išlieka sveiki.

Patarimas: planuojant veisti naują sodą, labai svarbu atsakingai rinktis sodinukus. Patariama sodinti tik tokias trešnių veisles, kurios yra ištvermingos žiemą ir pasižymi atsparumu arba kuo mažesniu jautrumu šiai ligai. Pavyzdžiui: veislės „Regina“ bei „Summit“ išsiskiria dideliu atsparumu bakteriniam vėžiui.

Įspėjimas: pastebėjus pirmuosius ligos židinius, delsti nevalia. Iš trešnių sodų būtina nedelsiant pašalintivisus bakteriniu vėžiu sergančius vaismedžius, kad infekcija neplistų į sveikus augalus.

DUK

Kas sukelia trešnių bakterinį vėžį? 

Šią pavojingą vaismedžių ligą sukelia specifinės bakterijos, moksliškai vadinamos Pseudomonas cerasi.

Kaip vizualiai atpažinti šią infekciją ant šakų? 

Ant sergančių medžio šakų atsiranda įdubusios, rudos spalvos dėmės, turinčios kietą briauną. Plyšus žievei, į išorę veržiasi glitus bakterinis skystis.

Ar ši liga persimeta ir į trešnių uogas? 

Ne, sergant bakteriniu vėžiu patys trešnių vaisiai nebūna pažeisti.

Kaip liga juda pačiame vaismedyje? 

Ligos sukėlėjai po augalą plinta per jo vandens indus, migruodami nuo medžio viršūnės link žemutinių dalių.

Ką daryti su bakteriniu vėžiu užsikrėtusiu medžiu?

Tokius vaismedžius reikia išpjauti ir kuo skubiau pašalinti iš sodo teritorijos.

Kokios trešnių veislės yra atspariausios šiai ligai? 

Remiantis specialistų vertinimais, dideliu atsparumu išsiskiria veislės „Regina“ ir „Summit“.

Kaip infekcija paveikia augalo lapus bei žiedus? 

Užsikrėtę žiedai bei pumpurai pajuoduoja, o lapai pasidaro skylėti, sudžiūva ir lieka kaboti ant šakų.

Šaltinis: https://www.lammc.lt/ - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras