Dažniausios slyvų ligos ir jų kontrolė
Norint išlaikyti sveiką sodą, labai svarbu laiku atpažinti plintančias infekcijas. Vaismedžius (slyvas) dažniausiai puola įvairūs grybiniai, bakteriniai bei virusiniai susirgimai.
Grybinės kilmės slyvų susirgimai
Viena dažniausių problemų sode yra slyvų šratligė: ant lapų atsiranda nedidelės šviesiai rudos dėmelės su raudonu apvadu, vėliau audiniai toje vietoje iškrenta ir lapai lieka skylėti. Kitas labai pavojingas grybelis sukelia rudąjį vaisių puvinį: derlius pasidengia rudomis dėmėmis ir pilkomis karputėmis, o galiausiai vaisiai nukrinta arba virsta kabančiomis mumijomis.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į ligas, kurios pažeidžia visą medžio struktūrą. Jeigu pastebėjote, kad lapai pasidarė balzgani ar sidabriniai, tai yra slyvų sidabraligė: ši liga smarkiai nusilpnina medį, vaisiai neužsimezga, o kitais metais šakos pradeda džiūti. Vasaros viduryje gali išplisti ir slyvų rūdys: lapų apačioje susidaro rudos dulkingos karputės, o viršutinė dalis įgauna bronzinį atspalvį.
Bakterinės ir virusinės slyvų infekcijos
Medžiams didelę grėsmę kelia bakterinis vėžys: pažeistų šakų žievėje atsiveria įdubusios dėmės, iš kurių sunkiasi glitus skystis, o ūgliai pajuoduoja ir žūva. Pati pavojingiausia karantininė liga yra slyvų raupligė(dar vadinama šarka): jauni lapai pasidengia mozaikinėmis dėmėmis, o vaisiai deformuojasi, jų viduje atsiranda rūdžių spalvos drebučių masė.
Pavojingiausi slyvų kenkėjai
Slyvų vaisius ir užuomazgas žalojantys vabzdžiai
Tikri sodo priešai yra slyviniai pjūkleliai: šių vabzdžių lervos įsigraužia į jaunas užuomazgas, išėda minkštimą ir kauliuką, palikdamos apvalias skylutes su rudo skysčio pėdsakais. Šiek tiek vėliau žalą daro slyvinis vaisėdis: jo vikšrai maitinasi vaisiaus minkštimu, dėl to slyvos nustoja augti, pamėlynuoja ir nukrinta.
Slyvų lapus ir ūglius puolantys kenkėjai
Sausomis ir šiltomis vasaromis itin greitai dauginasi slyvinis miltamaris: amarų kolonijos apipuola ūglių viršūnes ir lapų apačias, todėl lapai susisuka, o augimas sustoja. Medelynams ir jauniems sodams ypač kenkia slyvinė lapinė erkutė: jos pažeisti lapai susiraukšlėja ir tampa panašūs į marmurą.
Efektyvios slyvų apsaugos strategijos
Augalų apsaugai rekomenduojama naudoti dviejų tipų produktus. Profilaktikai skirti kontaktiniai fungicidai: jie padengia augalo paviršių, tačiau veikia gana trumpai. Sudėtingesnėmis sąlygomis geriau veikia sisteminiai fungicidai: jie įsiskverbia į audinius ir keliauja kartu su augalo sultimis, sunaikindami ligos sukėlėją iš vidaus. Siekiant išvengti atsparumo, geriausia naudoti šių dviejų produktų mišinius.
Kenkėjų kontrolei privaloma taikyti stebėsenos metodus. Tam naudojamos spalvotos lipnios kortelės bei feromoninės gaudyklės: jos padeda nustatyti, kada kenkėjų kiekis peržengia ekonominio žalingumo ribą. Purkšti insekticidais reikėtų tik tada, kai kyla reali grėsmė prarasti derlių.
Patarimas: norėdami sėkmingai suvaldyti kenkėjus, reguliariai keiskite naudojamus insekticidus ir fungicidus, nes taip užkirsite kelią organizmų atsparumo išsivystymui. Apie pavasario purškimą skaitykite: Kada purkšti slyvas nuo kenkėjų?
Svarbus įspėjimas: jeigu sode pastebėjote vaismedžius, kurie serga nepagydoma rauplige arba labai sunkia sidabraligės forma, juos būtina nedelsiant išrauti ir pašalinti iš sodo.
DUK
- Kaip atpažinti slyvų šratligę?
Ant lapų atsiranda smulkios šviesiai rudos dėmės, apvestos raudonu ruoželiu, o vėliau audiniai iškrenta ir lapuose atsiveria skylės.
- Kokie yra slyvinio vaisėdžio pažeidimo simptomai?
Vaisių išorėje matosi apvali skylutė su trupiniais ir sunkiasi lipai, o pati slyva nustoja augti ir nukrinta.
- Kas sode platina slyvų raupligę?
Šį pavojingą karantininį virusą perneša įvairūs sodo kenkėjai: amarai, erkės, cikadėlės bei tripsai.
- Kaip sekti kenkėjų plitimą sode?
Stebėsenai geriausia naudoti geltonas ar mėlynas lipnias korteles bei specialias feromonines gaudykles, kurios vilioja vabzdžius.
- Kada reikia purkšti slyvas nuo pjūklelių?
Insekticidai naudojami iškart, jeigu vaisių užuomazgų formavimosi metu randama pažeistų ir pragraužtų užuomazgų.
- Kuo skiriasi kontaktiniai ir sisteminiai fungicidai?
Kontaktiniai produktai apsaugo tik augalo paviršių, o sisteminiai įsiskverbia giliai į audinius ir pasiskirsto po visą vaismedį.
Šaltinis: https://www.lammc.lt/
