Pavasarį žydinčios daugiametės gėlės - sodo pabudimas
Po ilgos žiemos, ypač dabar, ankstyvą pavasarį, labiausiai laukiame pirmųjų spalvų savo kieme. Pavasarį žydinčios daugiametės gėlės yra sodo pagrindas, nes jos kasmet prabunda pačios pirmosios, nereikalaudamos kasmetinio sodinimo. Kaip pažymi Kornelio universiteto (Cornell University) sodininkystės ekspertai, pavasariniai daugiamečiai augalai, tokie kaip eleborai (Helleborus), yra nepakeičiami ekosistemai, nes jie pražysta dar nespėjus pilnai atšilti dirvožemiui ir tampa pačiu pirmuoju nektaro šaltiniu iš žiemos miego pabudusioms bitėms bei kamanėms.
Savo pavasariniam gėlynui drąsiai rinkitės šiuos patikimus augalus:
- Eleboras (Helleborus): tikra pavasario žvaigždė, dažnai pražystanti dar gulint sniegui. Jų žiedai būna nuo visiškai baltų iki tamsiai purpurinių, o odiški lapai išlieka žali visus metus.
- Plautė (Pulmonaria): nuostabus pavėsio augalas, kurio žiedai ant to paties kero vienu metu keičia spalvą iš rausvos į mėlyną. Be to, jos lapai dažnai būna pasipuošę dekoratyviomis sidabrinėmis dėmėmis.
- Pavasarinė raktažolė (Primula veris): nereikli ir greitai besidauginanti gėlė, džiuginanti ryškiai geltonais, kvepiančiais žiedynais.
Anksti pavasarį žydintys krūmai
Kad pavasarinis sodas atrodytų išbaigtas ir turėtų tūrį, greta gėlių būtina pasodinti ir anksti žydinčių krūmų. Jie sukuria ryškų foną dar plikoms medžių šakoms.
- Tarpinė forsitija (Forsythia x intermedia): tai klasikinis pavasario krūmas. Balandžio mėnesį, dar prieš išsprogstant lapams, jo šakos pasidengia tūkstančiais ryškiai geltonų žiedų.
- Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum): labai anksti, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, pražystantis nedidelis krūmas. Jo purpuriniai žiedai skleidžia nepaprastai stiprų ir malonų aromatą. (Svarbu - visos augalo dalys yra nuodingos).
- Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica): gegužės pradžioje šis dygliuotas krūmas apsipila ryškiai raudonais, oranžiniais arba rožiniais žiedais, o rudenį sunokina aromatingus vaisius.
Mėlynai žydinčios daugiametės gėlės
Mėlyna spalva sode sukuria ramybės, gylio ir vėsos įspūdį. Ji vizualiai praplečia erdvę ir puikiai dera su geltonais pavasario ar rožiniais vasaros atspalviais.
Štai kelios patikimos mėlynosios sodo gyventojos:
- Stambialapė brunera (Brunnera macrophylla): dažnai vadinama kaukazine neužmirštuole. Pavasarį ji apsipila smulkiais, dangaus mėlynumo žiedeliais, o vėliau džiugina dideliais, sidabriškai raštuotais lapais.
- Paprastasis pentinius (Delphinium): vasaros pradžios karalius, formuojantis įspūdingas, net žmogaus ūgį siekiančias vertikalias žiedynų žvakes, kurios nusidažo giliais kobalto ar safyro atspalviais.
- Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica): drėgnesnį dirvožemį mėgstantis augalas, išsiskiriantis elegantiškais, grakščiais tamsiai mėlynais žiedais ir siaurais, žolę primenančiais lapais.
Daugiametės gėlės žydinčios visą vasarą
Pavasariui pasibaigus, norisi, kad gėlynas ir toliau išliktų spalvingas. Kad nereikėtų nuolat keisti vienmečių augalų, verta investuoti į daugiametes gėles, kurios pasižymi ypatingai ilgu žydėjimo periodu - nuo pat birželio iki pirmųjų rudens šalnų.
- Faseno katžolė (Nepeta x faassenii): tai absoliuti žydėjimo rekordininkė. Nors jos žiedai yra smulkūs melsvai violetiniai, visas keras suformuoja purų, kvepiantį debesį, kuris nepaliaujamai žydi visą vasarą (ypač jei po pirmosios žydėjimo bangos liepą ją šiek tiek apkirpsite).
- Kraujažolė (Achillea millefolium): šiuolaikinės veislės žydi raudonai, rožiniai, oranžiniai ar geltonai. Jos puikiai ištveria sausrą, nereikalauja trąšų ir formuoja plokščius žiedynus, kurie puošia sodą ištisus mėnesius.
- Gaurė (Gaura lindheimeri): nors Lietuvos žiemoms ji gali būti šiek tiek jautri (rekomenduojama mulčiuoti rudenį), jos ilgas žydėjimas atperka viską. Augalas išleidžia ilgus, plonus stiebus su baltais ar švelniai rausvais žiedais, kurie vėjyje atrodo tarsi skraidantys drugeliai.
Koks patarimas planuojant sodą?
Planuojant sodą, rekomenduojama derinti skirtingu metu žydinčius augalus - taip pavasarį žydinčios daugiametės gėlės ir krūmai sklandžiai perduos estafetę visą vasarą žydintiems daugiamečiams augalams, užtikrindami nenutrūkstamą spalvų šventę jūsų kieme.
DUK
Kada geriausia sodinti pavasarį žydinčias daugiametes gėles?
Pavasarį žydinčius augalus saugiausia sodinti ankstyvą rudenį, kad jie spėtų įsišaknyti iki žiemos ir jau kitą pavasarį džiugintų žiedais. Taip pat galima sodinti ir anksti pavasarį, vos atitirpus žemei.
Ar anksti pavasarį žydinčius eleborus reikia dengti žiemai?
Eleborai yra itin atsparūs šalčiui, todėl specialaus dengimo jiems nereikia. Jų odiški lapai puikiai peržiemoja po sniegu, o žiedai dažnai prasiskleidžia dar nepasibaigus pavasarinėms šalnoms.
Ką daryti, kad ankstyvasis forsitijos krūmas žydėtų gausiau?
Forsitijos žiedinius pumpurus krauna ant praėjusių metų ūglių. Kad krūmas žydėtų gausiai, jį genėti reikia tik iškart po žydėjimo pavasarį, pašalinant senas, sumedėjusias šakas ir patrumpinant per ilgus ūglius.
Kaip išlaikyti mėlyną spalvą gėlyne nuo pavasario iki rudens?
Mėlyną spalvą sode išlaikysite derindami skirtingu metu žydinčius augalus. Pavasarį džiaukitės bruneromis, vasaros pradžioje - pentiniais ir vilkdalgiais, o vasaros antroje pusėje ir rudenį mėlynus atspalvius palaikys žydinčios katžolės.
Ar ilgai žydinčią katžolę reikia papildomai tręšti?
Katžolės yra labai nereiklios ir skurdžią žemę mėgstančios gėlės. Jų tręšti nerekomenduojama, nes pertręštas augalas išaugins daug lapų, stiebai išvirs į šalis, o žiedų bus kur kas mažiau.
Kaip paskatinti daugiametes gėles žydėti nepertraukiamai visą vasarą?
Pagrindinė taisyklė - reguliariai nukirpti peržydėjusius žiedynus. Tai neleidžia augalui brandinti sėklų ir skatina naujų pumpurų formavimąsi. Apkirpta katžolė ar kraujažolė greitai atželia ir pražysta antrą kartą.
