Ešolcijos yra vienos nereikliausių vienmečių gėlių, kurios pačios pasisėja ir džiugina ryškiais oranžiniais žiedais. Tačiau daugelis sodininkų daro klaidą bandydami jas auginti kaip įprastus daigus ant palangės, kas dažniausiai baigiasi nesėkme. Šie augalai turi specifinę šaknų sistemą, kuri diktuoja griežtas sėjos taisykles. Norint turėti stiprius augalus, svarbu pasirinkti tinkamą laiką sėjai tiesiai į lauką. Štai 4 esminiai patarimai apie sėjos laiką ir būdą.
1. Pavasarinė sėja (Balandis–Gegužė)
Tai yra pats populiariausias ir patikimiausias būdas Lietuvoje - sėklas berti tiesiai į dirvą, kai tik žemė atšyla, dažniausiai balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad ešolcijos yra atsparios lengvoms pavasarinėms šalnoms, todėl jų nereikia saugoti taip, kaip agurkų ar pomidorų. Sėklos sudygsta per 10–14 dienų, kai dirvos temperatūra pasiekia apie +10–15 °C, o vėsesnis oras skatina stipresnės šaknų sistemos vystymąsi. Pasėjus pavasarį, augalai pradės žydėti po maždaug 45–60 dienų, t. y. birželio pabaigoje arba liepą. Svarbu sėti į drėgną dirvą, bet vėliau laistymą sumažinti, nes per didelė drėgmė daigams kenkia.
2. Rudeninė sėja (Spalis–Lapkritis)
Jei norite, kad ešolcijos sužydėtų kuo anksčiau (jau birželio pradžioje), jas galima sėti vėlai rudenį, prieš pat užšąlant žemei. Kornelio universiteto gėlininkystės ekspertai aiškina, kad sėklos žemėje natūraliai stratifikuojasi (patiria šalčio poveikį), kas pažadina jų gyvybines galias ankstyvam startui pavasarį. Šiuo atveju sėklos neturi sudygti rudenį – jos turi tik „užmigti“ dirvoje, todėl sėkite vėlai, kai temperatūra jau nebekyla aukščiau +5 °C. Pavasarį tokie augalai būna tvirtesni, atsparesni sausroms ir ligoms nei pavasariniai sėjinukai. Tačiau šis būdas rizikingas, jei žiema labai permaininga (atšilimas gali paskatinti per ankstyvą dygimą).
3. Persodinimo draudimas
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji, yra bandymas sėti ešolcijas į dėžutes namuose ir vėliau jas pikiuoti į gėlyną. Misūrio botanikos sodo duomenimis, ešolcijos turi ilgą, morką primenančią liemeninę šaknį (taproot), kurios pažeidimas persodinimo metu augalui yra mirtinas arba visam laikui sustabdo augimą. Dėl šios priežasties jas rekomenduojama sėti tik tiesiai į nuolatinę vietą sode. Jei visgi labai norite paankstinti žydėjimą kambaryje, naudokite tik durpinius ar popierinius vazonėlius, kuriuos sodinsite į žemę kartu su augalu, nejudindami šaknų. Bet praktika rodo, kad lauko sėja visada duoda sveikesnius krūmus.
4. Sėjos gylis ir dirvos paruošimas
Ešolcijų sėklos yra smulkios, todėl jų negalima užkasti giliai – joms dygimui reikalingas minimalus šviesos kiekis arba bent jau geras kontaktas su oru. Sodininkystės gidai pataria sėklas tiesiog išbarstyti dirvos paviršiuje ir lengvai prispausti delnu arba užberti labai plonu (iki 0,5 cm) smėlio sluoksniu. Dirva turi būti skurdi, smėlinga ir labai laidi vandeniui; jokiu būdu neterpkite mėšlo ar komposto, nes riebioje žemėje ešolcijos augins tik lapus, bet mažai žydės. Jei sėjate tankiai, sudygusius daigus būtinai praretinkite, palikdami 15–20 cm tarpus, kitaip jie ištįs iruls.
