Karališkoji protėja (Protea cynaroides)

Karališkoji protėja (lot. Protea cynaroides) – tai įspūdingas, Pietų Afrikos nacionaliniu simboliu tapęs augalas, garsėjantis milžiniškais, artišokus primenančiais žiedynais. Natūralioje aplinkoje tai yra visžalis krūmas su stambiais, odiškais lapais ir tvirtais stiebais, galinčiais atlaikyti vėjus. Žiedynai, kuriuos sudaro daugybė mažų gėlių, apsuptų spalvingais (dažniausiai rožiniais arba raudonais) lapeliais, gali siekti net 30 cm skersmenį. Lietuvoje šis egzotiškas augalas auginamas tik kaip kambarinė gėlė arba oranžerijų puošmena, nes yra jautrus šalčiui. Auginti protėją yra didelis iššūkis, nes ji reikalauja specifinės dirvos, daug saulės ir geros oro cirkuliacijos.

Sodinama pavasarį į specialų, labai laidų, rūgštų substratą (durpės, smėlis, perlitas). Sėkloms sudygti dažnai reikalingas specifinis temperatūrų svyravimas ir dūmų stimuliacija (gaisro imitacija).

Persodinama labai retai ir ypač atsargiai, nes turi itin jautrią šaknų sistemą. Geriausia tik pakeisti viršutinį žemės sluoksnį.

Tręšti reikia itin atsargiai. Griežtai draudžiama naudoti trąšas su fosforu, nes jis šiam augalui yra toksiškas.

Genima po žydėjimo, patrumpinant stiebus, kad krūmas šakotųsi ir išlaikytų kompaktišką formą.

Lietuvoje lauke nežiemoja. Žiemą laikoma šviesioje, vėsioje (apie 5–10°C) patalpoje, būtinai užtikrinant gerą vėdinimą, kad neįsimestų pelėsis.

Laistoma saikingai, minkštu vandeniu, leidžiant substratui pradžiūti. Nemėgsta didelės oro drėgmės.

Dauginama sėklomis (sunku) arba auginiais.

Jautri grybelinėms ligoms dėl drėgmės pertekliaus.

Retas augalas, sėklų galima ieškoti egzotinių augalų parduotuvėse.

Gėlės labai ilgai išsilaiko pamerktos, taip pat puikiai tinka džiovinimui.