Amarilis (Hippeastrum)

Amarilis (lot. Hippeastrum), dažnai klaidingai vadinamas tikruoju amariliu, yra populiarus svogūninis augalas, auginamas dėl savo milžiniškų, trimito formos žiedų. Iš didelio svogūno išauga vienas ar keli stori žiedynstiebiai, ant kurių pražysta 2-6 dideli raudoni, rožiniai, balti ar margi žiedai. Žydi dažniausiai žiemą arba pavasarį. Turi griežtą augimo ir ramybės ciklą. Išsamų straipsnį apie žydėjimą skaitykite: Kodėl nežydi amarilis (meilenis)?

Svogūnas sodinamas į vazoną, kuris yra tik šiek tiek didesnis už patį svogūną. Trečdalis svogūno turi likti virš žemės. Pasodinus, laikoma šiltai ir pradedama saikingai laistyti.

Persodinamas retai, kas 3-4 metus, po ramybės periodo, prieš pradedant naują augimo ciklą.

Tręšiama intensyviai po žydėjimo, visą lapų auginimo periodą, kas 1-2 savaites, trąšomis žydintiems augalams. Tai svarbu, kad svogūnas sukauptų jėgų kitų metų žydėjimui.

Kai žiedai nuvysta, žiedynstiebis nupjaunamas. Lapų negalima pjauti, leidžiama jiems augti visą vasarą. Rudenį, kai lapai pradeda gelsti, jie nupjaunami.

Būtinas sausas ir vėsus ramybės periodas (2-3 mėn.). Rudenį nustojama laistyti, leidžiama lapams nudžiūti. Svogūnas vazone laikomas vėsioje (10-15°C), tamsioje vietoje.

Pradėjus augti žiedynstiebiui, laistoma saikingai. Augant lapams - gausiai. Ramybės periodu - visai nelaistoma.

Dauginama dukteriniais svogūnėliais, kurie atskiriami persodinimo metu. Sužinokite, kaip dauginasi amarilis namuose. Išsamiai aptariame dukterinius svogūnus, sėklas, dalijimą ir kitus metodus gausiam žydėjimui: Amarilio dauginimas: 5 būdai turėti daugiau žiedų

Gali pulti raudonligė (grybinė liga), miltuotieji skydamariai.

Svogūnų galima įsigyti visur, ypač rudenį, prieš Kalėdas.

Sėkmingo kasmetinio žydėjimo raktas - intensyvus tręšimas po žydėjimo ir vėsus, sausas ramybės periodas.